The following entry is by Virginija Pleskienė, University of Applied Sciences, Vilnius (Lithuania).
IAML 2014 konferencija Antverpene buvo pirmoji, kurioje aš dalyvavau. Bibliotekoje dirbu visą gyvenimą, tačiau tik prieš metus pirmąkart susidūriau su muzikine literatūra ir natomis. Būtent prieš metus tapau Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakulteto bibliotekos vedėja ir ieškojau būdų, kaip tobulėti srityje, kuri iki tol man buvo visiškai nepažįstama – darbe su natomis ir muzikine literatura. Užmezgiau ryšius su kai kuriomis muzikinėmis bibliotekomis Lietuvoje, taip sužinojau apie IAML – Tarptautinę muzikinių bibliotekų, archyvų ir dokumentacijos centrų asociaciją ir apie kasmetines konferencijas, organizuojamas vis kitoje šalyje. Kreipiausi į Vilniaus kolegijos direktorių, prašydama finansuoti mano dalyvavimą, gavau pritarimą ir pačiai sau netikėtai atsidūriau Antverpene.
Man, pirmą kartą dalyvaujančiai tokio lygio konferencijoje, ji paliko didžiulį įspūdį. Konferencijos programa buvo tokia turininga ir įdomi, kad kiekvieną vakarą aš spręsdavau hamletišką klausimą: būti ar nebūti, t.y.: klausytis to ar ano pranešimo, o gal dalyvauti kurios nors darbo grupės susitikime? Suprantama, tai nebuvo gyvybės ar mirties klausimas, tačiau pasirinkti gausioje konferencijos darbotvarkėje nebuvo lengva. Neaptarinėsiu dabar ir pačių pranešimų, nes aš tiesiog klausiausi, sėmiau žinias, gilinausi į kitų patirtį. Jaučiuosi dar ne visai kompetentinga aptarinėti pranešimų turinį ar naudą, nes dažnai tarp senbuvių konferencijos dalyvių jaučiausi kaip mokinukė Mane nustebino puikus konferencijos organizavimas. Rengėjų, darbuotojų ir savanorių komandos vežimas riedėjo sklandžiai, nebraškėdamas. Viskas klostėsi tarsi savaime: be jokio bruzdesio ar trukdymų vyko sesijos, susitikimai, kavos pertraukėlės ir koncertai.
Tad apie taip vadinamą socialinę ir kultūrinę programą norėčiau pakalbėti plačiau. Idėja rengti trumpus pietų koncertus tikrai puiki. Ne tik konferencijos dalyviai turėjo galimybę maloniai praleisti pusvalandį, klausydami ir susipažindami su belgiška muzika. Tikiuosi, kad koncertuoti tokiai publikai naudinga patirtis buvo ir jauniesiems muzikantams. Tikslingai parinkta koncertų tematika ir repertuaras tikriausiai ne vieną konferencijos dalyvį privertė užmiršti tuščią pilvą ir grožėtis atliekamais kūriniais. Tuo labiau, kad pilvai nebuvo tokie jau tušti: kiekvienos kavos pertraukos metu šeimininkai pateikdavo malonių siurprizų: ne tik bandelių ar sausainių, bet ir braškių ar ledų. Ir dar tie burnoje tirpstantys šokoladukai su IAML logotipu...
Konferencijos atidarymo vakaras prasidėjo nuo šniokščiančių lietaus upelių, per kuriuos turėjo bristi vakaro svečiai, bet vyno taurė nuostabioje senovinėje Elzenveld viešbučio salėje netrukus sušildė ir išdžiovino visus. Dar gražesnė vieta buvo pasirinkta koncertui, supažindinusiam mus su Flamandų styginių muzika. Koncertų salė AMUZ, įsikūrusi patalpose buvusios bažnyčios, pastatytos XVII amžiuje ir priklausiusios vienuoliams augustinams, sužavėjo barokine aplinka ir pagilino muzikinius išgyvenimus. Ar begali būti tinkamesnė vieta klausytis tiek senovinės, tiek šiuolaikinės muzikos? Priešpaskutinį vakarą konferencijos dalyvius savo koncertu pagerbė Karališkosios flamandų filharmonijos orkestras, prikaustęs dėmėsį įdomiais kūriniais ir virtuozišku atlikimu.
Atvažiavusi į Antverpeną tiesiog apsidairyti ir susipažinti su IAML veikla, po konferencijos aš pasijutau esanti šios organizacijos dalimi. Tad iki kitų susitikimų, mielieji.
